„Tolerancija – tai kasdieniai išmėginimai.“ L. Donskis
Artėjant lapkričio 16, tarptautinei Tolerancijos dienai, pakalbėkime apie tai, ką galime padaryti, kad mūsų vaikai augtų tolerantiškesnėje, saugesnėje aplinkoje. Juk būtent šeimoje randasi pirmieji socialumo daigeliai – vaikas mokosi pažinti save ir kitus, bendrauti, būti pakančiu ir atviru pasauliui. Kad vaikas jaustųsi gerai, labai svarbu jam formuoti tolerantiškumą – sugebėjimą nekritikuojant priimti skirtingus požiūrius, vertybes, elgesį. Mūsų vaikai gyvens žymiai įvairesniame rasine, kultūrine, socialine prasme pasaulyje, nei mes ar mūsų tėvai gyveno. Apie tai būtina kalbėti ir juos tam parengti, todėl padėkime jiems ugdyti toleranciją – vieną pagrindinių įgudžių, norint gyvenime jaustis saugiai ir patogiai.
Diskriminacija, neapykanta ir prietarai dažniausiai atsiranda dėl žinių apie kitas kultūras, religijas ar rases stokos. Vaikai gali susidurti su diskriminacija dėl išvaizdos, būdo bruožų, girdėti ir matyti prietaringus teiginius per radiją ar televiziją, susidurti su netolerancija klasėje ar kitoje artimoje aplinkoje – ir apie visa tai reikia kalbėti. Nepastebint, nekalbant, jiems gali pasirodyti normalu ir pakantu, kad kažkas diskriminuojamas dėl akcento kalbant ar dėl fizinės išvaizdos, kad visai pateisinama smerkti kitą žmogų ar laikyti jį mažiau vertingu dėl tam tikrų prietarų ar fizinių savybių. Taigi ką galime nuveikti, kad tolerancijos būtų daugiau?
Kalbėkite apie toleranciją
Tolerancijos mokymasis yra nuolatinis procesas. Labai gerai, jei šeimoje vaikas jaučiasi komfortiškai ir gali kelti įvairius, kartais net labai sunkius, nepatogius, klausimus, susijusius su tolerancija. Svarbu atvirai kalbėti apie socialines, rasines bei kitas problemas.