Akvarelės magija. O gal pasaka? Tiesiog akimirka.
Taip šiek tiek paslaptingai, bet be galo šiltai norisi kalbėti apie gegužės 17 d. gimnazijoje įvykusį susitikimą. Visi dalyviai – realūs žemės gyventojai. Kai didesni ir mažesni žmonės panyra į meno pažinimo pasaulį, kažkas nutinka. Svečiuose sulaukus dailininkės akvarelistės Eglės Lipinskaitės, kelioms akimirkoms sustojo laikas. Gal menininkės atsivežta akvarelė, o gal už lango šviečianti saulė visus tarsi uždarė bedrumo burbule. Ir virė ten akvarelės magija, skiesta nuoširdžių patarimų, pamokymų, atradimų. Į visus magiškus reikalus paniro 3d ir 2d mokinukai. Teko įveikti ne vieną iššūkį. Juk kas kitas pažadins paletėje akvarelę, jei ne pats dailininkas! Kas, tarsi chemijos laboratorijoje, išmaišys tinkamos sudėties spalvotus tirpalus, jei ne pats kūrėjas? O kur dar į atminties stalčius besibeldžiantys patarimai! Taip taip, reikalinga atmintis. Dailininkui ne tik rankos ir akys svarbios, dar gerai veikianti galva reikalinga 😊.
Dvi valandos buvo kupinos spalvotų paslapčių narpliojimo, šešėlių piešimo ir formų nagrinėjimo. Atmintin strigo sakiniai, kviečiantys tyrinėti aplinkoje esančius daiktus, būti drąsiems savo ieškojimuose, ištraukti akvarelinius teptukus iš vandens ir dažus semti po kruopelę, ją gausiai išmaudant vandenyje. Taip taip, itin svarbu nesumaišyti kas vandenyje turi plaukti, o kas ant kranto (suolo) tupėti.
Visam šurmuliui nurimus, liko dailininkės Eglės Lipinskaitės pažadas dar kartą užsukti į svečius ir kartu vėl bandyti maišyti spalvų pasaką.
Edukacijos sumanytoja ir foto akimirkų gaudytoja dailės mokytoja Aurelija Žvinklytė-Rimšienė
2024, gegužė
