Patirtinės savaitės įspūdžiai

Patirtinio mokymo savaitė 5-8, I-III klasių mokiniams vyko birželio 10-14 dienomis

 Šios savaitės tikslas:

  1. Sudaryti sąlygas mokiniams aktyviai dalyvauti praktinėje, kūrybinėje veikloje, skatinant savivaldų mokymąsi, problemų sprendimo gebėjimus, visuminį požiūrį į pasaulį.

Uždaviniai:

Sieti patirtinio mokymo temą su dėstomu dalyku.

Skatinti mokinių kūrybiškumą, atsakomybės jausmą,  gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.

Stiprinti mokinių savivaldaus mokymosi įgūdžius taikant įvairias vertinimo formas.

Skatinti mokinių refleksiją analizuojant savo patirtį, kilusias problemas, rezultatus.

Ugdyti mokinių bendrąsias kompetencijas per praktinę veiklą.

Apibendrinti įgytą patirtį, rezultatus, gebėti pristatyti viešai.

 

„Perfomansas kaip paveiki komunikacinė žinutė“

Patirtinio mokymo programa I ir III gimnazijos klasėse „Perfomansas kaip paveiki komunikacinė žinutė“.  Programos partneriai – I. Kanto bibliotekos Meno filialo darbuotojos B. Skaisgirienė, V. Narveišytė. Projekto metu organizuotas susitikimas su menininke I. Mockute-Pociene.

Iš viso sukurti ir pristatyti penki perfomansai, skirti tikslinėms auditorijoms tikslinėse erdvėse:

  1. „Skausmo ratas“, skirtas paaugliams Klaipėdos m. technologijų mokymo centro filiale.
  2. „Kodas – DNR”, skirtas sportininkams. Vieta – Kar Kar parkas.
  3. „Susituokime”, skirtas senjorams ir turgaus prekeiviams. Vieta  – Senosios turgavietės halė.
  4. „Žodžiai irgi žeidžia“, skirtas jaunimui, patiriančiam anonimišką psichologinį smurtą virtualioje erdvėje. Vieta – įvairios socialinės medijos platformos.
  5. „Menas irgi padeda“, skirtas jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikas. Vieta – I. Kanto bibliotekos Melnragės filialo vaikų stovyklėlė.

Projekte dirbo mokytojos L. Bručkienė ir S. Želnytė.

Filmas, žiūrėti čia: https://youtu.be/dSy4s8i1W-I

 

„IT technologiniai stebuklai“

2024-06-11 organizuota edukacija „Ar įmanoma prikelti mirusį žodį?“ Edukacijoje buvo reflektuojama apie gyvus ir mirusius žodžius, dalinomės kūrybos džiaugsmu. Bandėme žodį atgaivinti – išgirsti, užuosti, pajusti ir išsinešti. Išsiaiškinome kas yra kalbos mirtis, kodėl ir kada kalbos miršta, ką galima padaryti siekiant išsaugoti kalbą, kada žodis yra gyvas. 

2024-06-12 – edukacija „Verslo labirintai“. „Verslo labirintai“ veikla kitoje aplinkoje SMK Aukštojoje mokykloje (adresas Liepų g. 83B). Vizito metu susipažinome su SMK struktūra, padalinių veikla Klaipėdoje, Vilniuje bei Kaune. Mokiniai sužinojo, kokias mokymosi kryptis siūlo kolegija Klaipėdoje. Turėjome galimybę išbandyti įvairias užduotis: atsakyti į įvairius IT klausimus,  apskaičiuoti  paskolą, darbuotojų atlyginimus, išspręsti su rinkodara susijusias užduotis.

Projekte dirbo mokytojos J. Smirnova ir J.Dirginčienė.

„Ar Klaipėda – kūrėjų miestas?“

Patirtinės savaitės metu 5-6 klasių mokinių grupė kartu su mokytojomis A. Gaubiene, O. Malinauskiene. J. Petkiene ir I Šileikiene įjungė visus kritiniam mąstymui reikalingus receptorius ir tyrinėdami, ieškodami, pajausdami, patys kurdami ir reflektuodami į skirtingas, kartais gluminančias veiklas, bandė atsakyti į klausimą „Ar Klaipėda – kūrėjų miestas?“ Išsiaiškinę visas temos sąvokas, aptarę kūrėjams būdingus bruožus (beveik visi grupės nariai net po keletą jų rado savo asmenybėje) leidomės į įvairiausias patirtis, siekdami pažinti Klaipėdoje kuriančius įvairių meno rūšių atstovus ir jų kūrybą. Jaunieji vydūniečiai – ateinanti karta – įkvėpti su jais bendravusių menininkų, meno įstaigų ir kolektyvų vadovų patys pabandė įvairių kūrybinių veiklų: bendravo su jaunaisiais kino kūrėjais ir atliko jų nuotaikingas užduotis, kūrė ir filmavo video,  interpretavo senamiesčio populiarias skulptūras fotografijomis,  sugalvodami šmaikščius pavadinimus, kūrė eiles, pasirinkę įkvėpimo šaltiniu Skulptūrų parko objektus, atliko Klaipėdos mažosios architektūros elementų tyrimą, bandė įminti šiuolaikinio meno objektų Meno centre mįsles, klijavo rūbų modelių koliažus, tiesiogiai stebėjo gimstančio unikalaus šokio spektaklio repeticiją Nidoje, atliko dėmesio ugdymo, ribų plėtimo ir dirigavimo užduotis kartu su vaikų operos studijos vadovu. Jūsų dėmesiui – grupės narių įspūdžiai:

I diena

Mes buvome Kultūros fabrike. Ten aš sužinojau apie filmo darymo efektus  ir ar reikia mokytis universitete, kad galėtum kokybiškai filmuoti filmus.

Sužinojau, jog trumpą filmuką sukurti yra labai brangu. Pajutau, jog labai džiaugiuosi, kad lankau KVOS ir galiu apie tai papasakoti draugams. Patyriau smagumą ir džiaugsmą.

Šiandien sužinojau daug naujovių apie kiną: Kaip sukuriamas kinas? Kiek pinigų gauna žmonės kurie sukuria filmą? Ar tai sunku padaryti? Kiek pinigų reikia išleisti kad sukurtum kiną? Man buvo labai įdomu sužinoti atsakymus į šiuos klausimus. Susitikime su vaikų operos studijos vadovu Vytautu Valiu aptarėme operos balsus, dirigavimą, pažaidėme kelis žaidimus ir išmokome diriguoti

Patyriau: įdomumą klausantis ir sužinant apie įvairų meną. Sužinojau: kaip kine yra svarbu kameros kampas, apšvietimas bei emocija. Kad opera skiriasi nuo miuziklo. Jaučiau: įdomumą ir džiaugsmą, nes dabar žinau kur kas daugiau apie kiną ir operą ar miuziklą

Sužinojau: daug apie kino kūrimą (kad paprastą filmą galima sukurti  ir su savo telefono kamera…)

Pajutau: kad kiekvienas iš mūsų turi galių sukurti  kiną, kuris gali išpopuliarėti.

Patyriau:  kaip palavinti smegenis galvojant klausimus.

II diena

Sužinojau, kad galima pasakyti daug apie skulptūras iš mažiausių detalių.

Patyriau skulptūrų įdomumą.

Jaučiau liūdesį, nes lijo ir negalėjome pabaigti ekskursijos, bet labai patiko kurti eilėraščius apie skulptūras.

Vaikščiodama Klaipėdos gatvėmis ir alėjomis sužinojau ir pamačiau, koks autorius pastatė kokią skulptūrą ( kadangi visas skulptūras žinojau, labiau sudomino autoriai). Pajutau senąją Klaipėdos madą per skulptūras.

Antrąją dieną sužinojau daug informacijos apie skulptūras ir jų autorius. Edukaciją skulptūrų parke pravedė kūrybinio rašymo studijos vadovė, ji mums pasakojo apie skulptūrų detales ir kaip jos išreiškia tam tikrą mintį (pvz.: tariamo tobulumo gimimas iš netobulo akmens, – kad tobulumas nebūtinai yra įgimtas), perteikia tų laikų atmosferos dalį (pvz.: karo metus ir t.t.), ar net nuspėja skulptoriaus lemtį! L. Garlos skulptūra „Posūkis” galima sakyti užfiksavo jo netolimą tragišką ateitį. O Skulptūrų parke yra daugiau negu 160 skulptūrų, kurios iškaltos 61 autoriaus! – tokiomis žiniomis pasidalino Sondra. Mane labai ‘užkabino’ tas keistas L. Garlos pačios savo ateities nuspėjimas. Tai kaip motyvacija žmogui, lyg palikta žinutė, kad ir dabartinis jo kūrinys gali būti paskutinis. Skulptūra lyg šaukia, neša žinią žmogui, kad nedirbtų atmestinai, išlietų savo širdį kiekviename kūrinyje, kad paliktų savo dalį pasaulyje.

Jaučiausi gerai.

Patyriau daug smagių nuotykių ieškodama skulptūrų.

Sužinojau, kad menas nėra tik piešiniai tai yra tikrai daug daugiau.

 III diena

Ėjome į KKKC, ten mes daug ko sužinojome apie šiuolaikinį meną (toliau pratęsdami diskusiją klausimu „Ar Klaipėda yra kūrėjų miestas?”), kokiais klausimais naudotis, kad geriau kūrinį suprastume. Pagal vadovą L. Andrikį, daugumai žmonių šiuolaikinis menas nepatinka, nes jie jo tiesiog nesupranta. 

Galiausiai susitikome su dizainere Jurga Sutkute. Ji, nors yra dizainerė, mums pranešė, kad žmogaus apranga nėra svarbiausia jo asmenybės detalė, o vis dėl to, jo charakteris. Apranga yra tik būdas save išreikšti.

Man buvo keista, kad niekada iki šiol nebuvau mačiusi skelbimo apie „Klaipėda fashion week“. 

 IV diena

Patyriau daug nuotykių, vienas iš jų – lipti kopomis. Buvo labai smagu ieškoti skulptūrų, sužinojau,  kad Rusija yra labai arti Nidos. Ačiū už labai smagią kelionę.

Jaučiausi keistai, žiūrėdama šokio spektaklio repeticiją.

Patyriau važiavimą autobusu per kalniukus, kai autobuso vairuotojas nestabdo.

Sužinojau, kad Nidoje gyvena apie 2 400 gyventojų, bet Nidą kasmet aplanko net 700 000 žmonių.

NIDA YRA VIENAS IŠ GRAŽIAUSIŲ LIETUVOS MIESTŲ!!!

Šiandien buvom Nidoje. Ėjome į repeticiją, kurioje šokėjai aktoriai vaidino – improvizavo su veido mimikomis, ieškojo, kaip veido išraiška veikia judesį. Buvo visai smagu, man patiko. 

Patirtinės savaitės išvada vieninga – Klaipėda kūrėjų miestas!

Gintaro Pėdsakais

Per Klaipėdos Vydūno gimnazijos patirtinio ugdymo savaitę 7-8 klasių mokiniai tyrinėjo gintaro pėdsakus. Šiai grupei vadovavo Alina Mėlynienė ir Oleksandra Zub. Aplankėme gintaro muziejų, sudalyvavome gintaro paieškų edukacijoje Karklėje, tada rinkome informaciją apie gintaro panaudojimo galimybes Jaunimo bibliotekoje. Išmokome atskirti gintarą nuo paprastų akmenukų, sužinojome, kaip naudoti gintarą magijoje, medicinoje, juvelyrikoje ir kaip jį naudoti grožiui bei sveikatai. Dabar jau esame tikri gintaro ekspertai!

Profesijų pasaulis

  Birželio 10-17 dienomis patirtinės savaitės metu 7 – 8 klasių mokiniai tyrinėjo profesijų pasaulį. Vaikai turėjo galimybę susipažinti su pasirinktomis profesijomis iš arčiau, pamatyti ir patirti, ką jų mėgstamų profesijų atstovai veikia darbo vietoje, kaip praeina jų diena, su kokiais iššūkiais tenka susidurti.  Po vizito į įmones paruošė ir grupei pristatė stebėtą profesiją.

Mokykloje lankėsi ir savo patirtimi dalijosi mūsų mokyklą baigusios ir sėkmingą karjerą kuriančios verslininkė Eglė Jankeliūnė ir investavimo analitikė Greta Janavičiūtė.

 Mokiniai mokėsi rašyti motyvacinius laiškus, kuriuos pristatė draugams, lankėsi užimtumo tarnyboje, bendravo su ten dirbančiais karjeros centro specialistais. Ketvirtadienį vyko į UAB „Orion Global Pet“, domėjosi įmonės veikla, ten dirbančių žmonių profesijomis.

Taip pat atlikdami įvairius testus ir užduotis turėjo galimybę tirti ir pažinti  save – savo asmenybės ypatumus, ypatumų sąsajas su karjera.

Paruošė kūrybišką savo veiklų  pristatymą mokyklos bendruomenei.

Mokytojos I.Aleksienė ir V.Janavičienė

„Aš aktyvus pilietis“

 Mokiniai pasirinkę patirtinės savaitės grupelę „Aš aktyvus pilietis“ birelio 10 dieną svečiavosi Dvasinės pagalbos jaunimui centre ir susipažino galimybėmis padėti kitiems vaikams, „užsidirbti“ socialinių valandų, komandose piešė savanorio portretą ir įvardino, kokių savybių turi turėti savanoris.

Birželio 11 dieną mokiniai rinkosi prie mažosios Lietuvos muziejaus, kuriame mūsų laukė malonios darbuotojos ir šauni edukacija apie Klaipėdos miesto simbolius. Mokiniai pasidarė miesto antspaudą, išklausė pasakojimo apie Klaipėdos miesto įkūrimą, išbandė naują edukaciją skirtą akliesiems – užsimerkę ir pirštų galiukais čiupinėdami 3D spausdintuvu spausdintas detales  sudėliojo Klaipėdos herbą. Išėjus iš muziejaus su gidu keliavome į piliavietę klausėmės pasakojimo apie Klaipėdos miesto ir pilies istoriją, analizavome senovinius žemėlapius ir brėžinius ir seniausią išlikusį Klaipėdos pilies atvaizdą.

Birželio 12 dieną turėjome svečių iš Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios. Jaunieji „Caritas“ organizacijos nariai, tarp, kurių net trys mūsų gimnazijos dvyliktokai, linksmai pristatė įvairias ir įdomias jaunimo veiklas. Mokiniai susipažino su savanoriaujančiu studentu iš Japonijos, kuris mielai papasakojo savo įspūdžius apie Lietuvos žmones, gamtą, maistą, o mūsų gimnazistai svečiui turėjo daugybę klausimų.

Atsisveikinę su svečiais tą dieną dar turėjome edukaciją laive – muziejuje „Sudūvis“.

Birželio 13 dienos ryte mokykloje susitikome su policijos pareigūnais, susipažinome su policijos pareigūnų darbo priemonėmis, kokių savybių reikia, norint tapti policiniku. Taip pat policininkas kinologas supažindino mokinius su policijos šunimi Rafiu, kurio draugiškumas ir paklusnumas nepaliko abejingų nė vieno.

Tos dienos veiklą tęsėme Informacinių technologijų kabinete. Mokiniai grupėse kūrė  pateiktis pristatydami patyriminės savaitės veiklas.

Birželio 14 dieną tobulinome savo veiklų pristatymus, įsivertinome atliktus darbus ir skubėjome į susitikimą su „Šaulių“ organizacijos nariais, kurie mokė  komandinių estafečių, kaip įžiebti ugnį, atsakomybės už visą komandą. Savaitės veiklas pabaigėme refkeksija ir vaišėmis Sakurų parke.

Mokytojos: Laura Stankevičienė, Maja Petrovienė, Ilona Toliušienė

„Savanoriauk – patirk prasmės pojūtį“

Patirtinė savaitė „Savanoriauk – patirk prasmės pojūtį“ 7-8 klasių mokiniams buvo turininga. Susipažino su savanorystė esme, prasme ir praktiškai išbandė įvairias veiklas:

Kaip galima padėti beglobiams gyvūnams? Kaip švarinti aplinką? Kokia pagalba reikalinga ukrainiečių kariams? Kaip sukurti  malonių akimirkų ukrainiečių vaikams?  Kaip tapti aktyviais, atsakingais Lietuvos piliečiais?

Kad atostogos būtų prasmingesnės,  dalį laiko galės skirti savanoryste, kuri padės atsiskleisti ir tapti visaverčiais socialiai atsakingais, aktyviais  piliečiais, gebančiais kūrybiškai veikti, sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas, dalyvauti veikloje, kuri padės pažinti save, patirti išgyvenimus ir jų pagrindu augti kaip asmenybei.

 

Patirtinio projekto vadovės:

Fizinio lavinimo mokytoja  Jūratė Talaišytė

Dailės mokytoja Kristina Mickevičienė

h

„Žemaitiškos kultūros beieškant“

Patirtinę savaitę pradėjome linksmai. Nuostabų pirmadienio rytą mes žaidėme etnografinius žaidimus. Tai buvo nepakartojama galimybė pamatyti, patiems pažaisti žemaitiškus žaidimus. Taip pat turėjome galimybę pamatyti ir pagroti senoviniais, autentiškais instrumentais.

Sekančią dieną mes lankėmės „Mažosios Lietuvos“ muziejuje. Ten patys pasigaminome popierių. Įvairiais įrankiais sijojome, džiovinome popieriaus masę. Tai buvo nuostabi galimybė patiems pabandyti, patirti, kaip anksčiau žmonės gamino popierių.

Trečiadienį keliavome į Kretingą. Ten susipažinome, kur gyveno, ką dėvėjo žemaičiai. Taip pat sužinojome apie vestuvinius kraičius. Sužinojome daug naujų dalykų. Buvo labai įdomu.

Lietingą ketvirtadienio rytą mes kėlėmės į Smiltynę. Kadangi oras mums nebuvo palankus, mes negalėjome atlikti visko pagal planą. Ant smėlio pagaliuku raižėme žemaičių trobas. Buvo labai smagu Smiltynėje.

Saulėtą penktadienio rytą mes buvome mokykloje. Rašėme žemaičių tarmės diktantą apie dvi tarnaites ir du šunis. Šmaikštų, linksmą diktanto ištrauką perrašėme ant „Mažosios Lietuvos“ muziejuje gaminto popieriaus.

Patirtinės savaitės metu mums pavyko prisiliesti prie žemaitiško gyvenimo.

Stebiu, Tiriu, Kuriu

Patirtinės savaitės tikslas ir uždavinys – per patirtinę veiklą sužinoti kažką, ko dar nežinojome. Pavyzdžiui, ar norime, ar nenorime būti biologais ir panašiai. Taigi pasirinkę projektą „Stebiu, Tiriu, Kuriu“ visų pirma išėjome iš mokyklos į gamtą ir ugdėmės kitaip, nei įprasta: stebėdami, tirdami bei kurdami. Savo patirtį įrėminome trioleto žanre, o visą savaitės veiklą parodėme kelių minučių filmuke.

Žygiuok ir pažink Klaipėdą iš naujo

Šios programos pagrindinis tikslas buvo plėsti ir gilinti istorines žinias,  pažinti Klaipėdos miestą ir jo istorinius objektus kūrybiškai veikiant ir aktyviai judant.

Visi kartu veikdami  ugdėmės pažinimo, kultūrinę, kūrybiškumo, socialinę, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijas.

Iš visos savaitės aktyvių veiklų parengėme skaidres, kuriose gausu nuotraukų, numatėme pažintinio žygio maršrutą ir suskaičiavome nueitus žingsnius.

Savaitė buvo kitokia nei įprastos. Mes ne sėdėjome suoluose ir  ne skaitėm vadovėlių, o pasiryžome žygiuodami geriau pažinti Klaipėdos miestą.

Po susipažinimo žaidimų, nusiteikėme įveikti pirmąją užduotį – nužygiuoti nuo mūsų gimnazijos iki Gedminų dvaro.

Antradienį susirinkome prie Neringos skulptūros. Žygiuodami pasiekėme buvusį Klaipėdos saldainių fabriką, miesto rotušę ir elingą.

Trečiadienį keliavome nuo Sendvario dvaro iki Bachmano dvaro. Žygio akimirkas ir objektus užfiksavome nuotraukose.

Keliaudami supratome, kad pasirengti ilgo atstumo žygiui reikia labai atsakingai, tad penktadienį susitikom su šauliais, kad susipažinti ką reikia pasiimti einant į žygį.

 „Surask ir pažink kultūrą Klaipėdos mieste“
 
Patirtinio ugdymo programa „Surask ir pažink kultūrą Klaipėdos mieste“ siekė integruoti mokinius į miesto kultūrinį gyvenimą ir skatinti juos pažinti bei vertinti vietinę kultūrą. Veiklose dalyvavę mokiniai ugdė pilietiškumą, stiprino savo ryšį su miesto istorija bei kultūra, ir lavino įvairius gebėjimus.
Mokiniai aplankė įvairius kultūrinius objektus: Vydūno skverą, Ievos Simonaitytės biblioteką, etnokultūros centrą, Klaipėdos dramos teatrą, LMTA Klaipėdos fakultetus, Klaipėdos muzikinį teatrą, Klaipėdos koncertų salę, Klaipėdos pilies muziejų. Praktiniai užsiėmimai, edukacijos, ekskursijos padėjo mokiniams geriau suprasti Klaipėdos kultūros paveldą ir miesto istoriją. 
Po kiekvienos veiklos ir aplankyto kultūrinio objekto buvo rengiami diskusijų ir refleksijos užsiėmimai, kurių metu mokiniai dalinosi savo įspūdžiais ir mintimis, užfiksuota vaizdine medžiaga: nuotraukomis ir vaizdo įrašais, bei kultūrinių objektų aprašymais.
 Mokiniai geriau pažino savo miesto kultūrinį paveldą, jie įgijo žinių apie Klaipėdos istoriją, svarbiausius kultūros objektus, o visas savo žinias sudėjo į interaktyvų kultūrinių įstaigų žemėlapį, kurį pristatė mokykloje kitiems mokiniams. 

„Dirbtinis intelektas ir mūsų ateitis“

kkk