Gegužės 11-14 dienos atspindėjo ilgo darbo rezultatą – pasaulinė filosofijos olimpiada Graikijoje žymėjo šiandieninį mano pasiektą Olimpą.
Viskas prasidėjo nuo nacionalinio etapo – esė bei filosofinių klausimų atsakymų –, kurį lydėjo respublikinė olimpiada – filosofinės esė rašymas. Vilniuje iškovotas sidabro medalis dar nereiškė galimybės varžytis tarptautinėje olimpiadoje. Dar vienas iššūkis – angliškos esė rašymas ir begalybė filosofijos studijų kartu su mokytoja Vaiva Šauliene bei individualiai. Kartais klausdavau savęs – kam aš tai darau? Renė Dekartas pasakė „Mąstau, vadinasi esu“, o aš, naktimis sėdėdama prie filosofinių tekstų, sakydavau sau – „Bandau, vadinasi esu“. Žiemą nemačiau savęs žvelgiant į Akropolį, bet mačiau kitą žingsnį. O tai ir buvo svarbiausia.
Tik žvelgiant pro lėktuvo langą supratau, kad tai realybė. Jokie maišeliai, saldainiai, tušinukai ar taurės negali lygintis su pasaulinėje filosofijos olimpiadoje išgyventomis naujomis patirtimis ir užmegztais ryšiais. 31-oji tarptautinė filosofijos olimpiada vyko Olimpijos mieste, Graikijoje. Ten, kur užgimė Vakarų filosija. Ten, kur stovėjo pasaulio stebuklas – Dzeuso statula. Ten, kur uždegta pirmoji olimpinė ugnis ir sugūžėdavo visas pasaulis. Ten suvažiavome ir mes – 103 moksleiviai iš viso pasaulio. Japonija, Graikija, Nyderlandai, Pietų Korėja, Argentina, Kosta Rika, Brazilija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Vengrija, Slovakija, Švedija, Meksika, JAV, Kazachstanas ir t.t. – 49 šalių atstovai, tarp kurių buvau ir aš. Turėjome neeilinę galimybę užmegzti draugystes, kartu atrasti tarpusavio skirtumus, panašumus, dalintis savo svajonėmis, tikslais ir svarbiausia – aistra mokslui, kultūrai ir filosofijai. Turbūt būtent dėl to filosofinės diskusijos prie stalo pasibaigdavo tik aukštant…
Tarptautinės olimpinės akademijos (international olympic academy) Olimpijoje atmosfera įkvėpė filosofiniam nuotykiui bei 4 valandų esė rašymui. O po jos sekė senojo Olimpijos miesto pažinimas, Apolono šventyklos lankymas, Graikijos bei Harvardo universitetų profesorių skaitomos paskaitos bei vedamos diskusijos, kurias vienijo olimpiados tema – „A life in fair competition“ („Gyvenimas sąžiningoje konkurencijoje“). Graikijos saulė, kalnų vėjas, rožių dvelksmas ir svarbiausia išsilavinimo šviesą spindintys žmonės iš viso pasaulio mane lydės dar ilgai. Kai kelionės pabaigoje aplankėme Atėnus ir žvelgiau į pasakišką Akropolį, pamaniau, kad praeities aš didžiuotųsi manimi. Manau, kad to ir turėtume siekti.
Carpe diem. Linkiu skinti dieną ir skinti galimybes bei projektus, nes niekada nežinai, kaip tai pakeis tavo gyvenimą. Kaip ir negalėjau įsivaizduoti, kur mane nuves mokytojos Vaivos pasiūlymas dalyvauti olimpiadoje. Ačiū Jums, kad manimi patikėjote, palaikėte ir pašventėte tiek daug laiko bendram darbui. Be jūsų aš nebūčiau pasiekusi šio Olimpo.
Agnietė Kučinskaitė 12t
