Lapkričio 16-toji – Tolerancijos diena

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuoja tarptautinės Tolerancijos dienos – lapkričio 16–osios paminėjimą Lietuvoje. 2022 metų Tolerancijos dienos idėja – Tolerancijos namas. Mokytojai su mokiniais pakalbės apie savo artimiausią aplinką, ten, kur gyvename. Padiskutuos: ar mokiniai pastebi, atkreipia dėmesį į žmonių tarpusavio santykius, tolerancijos / netolerancijos atvejus. Su vyresnių klasių mokiniais aptars pavyzdžius iš totalitarinių valstybių istorijos, kuomet daugeliu atvejų žmonės nebuvo saugūs savo namuose. Nes šių metų Tolerancijos dienos ženklas namas – skirtas aptarti tai, jog žmonės gyvena visuomenėje, kaip daugiabutyje name, kuriame kaimynai skirtingi, bet tai netrukdo žmonėms bendrauti, gyventi kaimynystėje. Tačiau kartais žmonių skirtingumas sukelia kitiems pyktį. Tad per siūlomą Tolerancijos namo simbolį kviečiame diskutuoti apie skirtingus požiūrius, situacijas iš šių dienų aktualijų bei pavyzdžių iš istorijos.

Šių metų dorinio ugdymo, psichologijos ir socialinių mokslų metodinės grupės idėja statyti namą iš plytų ant kurių mokiniai surašė, kas jiems yra tolerancija, o į langelius nupiešė. Vėliau mokinių sukurtus darbus išsiųsime Tarptautinei komisijai.

Tolerancijos išmokstama

 „Tolerancija – tai kasdieniai išmėginimai.“ L. Donskis

     Lapkričio 16 d. -Tolerancijos diena. Pagalvokime apie tai, ką galime padaryti, kad mūsų vaikai augtų tolerantiškesnėje, saugesnėje aplinkoje. Juk būtent šeimoje randasi pirmieji socialumo daigeliai – vaikas mokosi pažinti save ir kitus, bendrauti, būti pakančiu ir atviru pasauliui. Kad vaikas jaustųsi gerai, labai svarbu jam formuoti tolerantiškumą – sugebėjimą nekritikuojant priimti skirtingus požiūrius, vertybes, elgesį. Mūsų vaikai gyvens žymiai įvairesniame rasine, kultūrine, socialine prasme pasaulyje, nei mes ar mūsų tėvai gyveno. Apie tai būtina kalbėti ir juos tam parengti, todėl padėkime jiems ugdyti toleranciją – vieną pagrindinių įgūdžių, norint gyvenime jaustis saugiai ir patogiai.

    Diskriminacija, neapykanta ir prietarai dažniausiai atsiranda dėl žinių apie kitas kultūras, religijas ar rases stokos. Vaikai gali susidurti su diskriminacija  dėl išvaizdos, būdo bruožų, girdėti ir matyti prietaringus teiginius per radiją ar televiziją, susidurti su netolerancija klasėje ar kitoje artimoje aplinkoje – ir apie visa tai reikia kalbėti. Nepastebint, nekalbant, jiems gali pasirodyti normalu ir pakantu, kad kažkas diskriminuojamas dėl akcento kalbant ar dėl fizinės išvaizdos, kad visai pateisinama smerkti kitą žmogų ar laikyti jį mažiau vertingu dėl tam tikrų prietarų ar fizinių savybių. Taigi ką galime nuveikti, kad tolerancijos būtų daugiau?

Kalbėkite apie toleranciją

Tolerancijos mokymasis yra nuolatinis procesas. Labai gerai, jei šeimoje vaikas jaučiasi komfortiškai ir gali kelti įvairius, kartais net labai sunkius, nepatogius, klausimus, susijusius su tolerancija. Svarbu atvirai kalbėti apie socialines, rasines bei kitas problemas.

Atpažinkite situacijas, kai jūsų vaikas susiduria su netolerancija

Pastebėkite mąstymo stereotipus ar neteisingą kultūrinę informaciją kino filmuose, televizijos laidose, kompiuteriniuose žaidimuose, spaudoje, artimoje aplinkoje. Pvz., žiūrite filmą ir matote rasinę diskriminaciją. Aptarkite tai su situaciją mačiusiu vaiku, leiskite jam kalbėti ir stebėkite koks jo paties požiūris į tai, ką matė, padėkite jam gauti teisingą informaciją.

Atpažinkite netolerancijos situacijas, kai jas sukuria jūsų vaikai

Pastebėkite, kai jūsų vaikas kalba ar daro kažką, kas gali skaudinti kitą asmenį. Pvz., pasakodamas apie savo klasiokus kurį nors skaudžiai pašiepia, laiko prastesniu už kitus vaikus. Nukreipkite pokalbį taip, kad vaikas mokytųsi empatijos ir pagarbos, kad suvoktų, kaip būtų nemalonu, jei taip kas kalbėtų apie jį patį. Normalu, kad vaikas pastebi skirtumus tarp žmonių, tuo tarpu mes galime padėti vaikams pamatyti tų skirtumų privalumus bei skirtingų žmonių panašumus.

Padėkite vaikui, kai jis tampa kitų netolerancijos auka

Reaguokite rimtai ir supratingai į vaiko rūpesčius, kai jis tampa erzinimo ar patyčių auka. Padėkite jam rasti jam prieinamus ir tinkamus sprendimus.

Ugdykite konstruktyvų priklausymo grupei supratimą

Didžiuotis savo grupe – nereiškia negerbti kitų. Nė viena grupė nėra privilegijuota, kitos žmonių grupės žeminimas neprideda savo grupei vertės. Tūrėkite savo namuose knygų apie įvairias kultūras, suvenyrų ir pan., žiūrėkite su vaikais dokumentinius filmus arba tiesiog drąsiai kalbėkitės apie tai, kas vaikui kelią klausimų.

Sudarykite sąlygas bendrauti vaikams su skirtingais žmonėmis

Sukluskite ir kritiškai vertinkite, kai vaikas sako – normalus. Praplėskite šią sąvoką – aplankykite vietas, kur galima sutikti įvairių žmonių, skirtingų rasių, išvaizdos, su negaliomis ir pan.. Aplankykite įvairių religijų maldos namus – sinagogą, bažnyčią, soborą. Paskatinkite vaikus bendrauti ir su vyresniais žmonėmis, aplankykite religines bendruomenes, supažindinkite vaikus su socialinės atskirties reiškiniais. Pasikvieskite į svečius kitos tautybės ar kultūros žmonių.

Skatinkite vaiko dalyvavimą bendruomeninėje veikloje

Aplankykite prieglaudas, skatinkite pagalbą neturtingiems, pasidomėkite „žvaigždžių“ gyvenimu ir pan.. Parodykite vaikui kuo daugiau gyvenimo spalvų.

Pripažinkite skirtumus

Nesakykime vaikams, kad mes esame visi vienodi. Mes nesame. Mes suvokiame pasaulį skirtingai, skirtingai jaučiame. Padėkime vaikams pamatyti skirtingą kitų žmonių „matymą“.

Nežeminkite, nenuvertinkite vaiko

Visiems mums kažkas sekasi gerai, o gal net labai gerai, o kažkas blogiau. Visi mes sirtingi ir vertingi. Jei vaikas žino, kad yra vertingas pats savaime, toks koks yra, su visais savo trūkumais ir privalumais, jis bus tolerantiškesnis ir kitiems. Pats jausdamasis vertingu savaime jis mažiau susidurs su pagunda žeminti kitus.

Svarbiausia – būkite elgesio modelis savo vaikams

Parodykite tolerantiško elgesio pavyzdį kasdieniniame bendravime.

 

Parengė socialinė pedagogė Gilvilė Burniauskaitė-Vendelienė

Pagal šaltinį: R. Povilaitis, J.S. Jasiulionė, A. Kurienė, D. Pūras, Ž. Arlauskaitė, E. Petkutė, J. Čižauskaitė, V. Valantinas „Kuriame mokyklą be patyčių“