Tai pasakojimas apie kitokias pamokas. Jos kartais ima ir ateina pačios. Nuo idėjos iki veiksmo ši pamoka nešė savyje ramybės ir netikėtumo akimirkas. Čia susijungė dailė ir muzika tam, kad rastų atsakymą į klausimą „kaip aš pažįstu pasaulį?“. Matau. Girdžiu. Jaučiu. Integruota dailės ir muzikos pamoka 3t klasėje, vykusi lapkričio 15 dieną.
„Pasaulį atrandu iš naujo. A. Bocelli“ – taip kartu su muzikos mokytoja Vaiva Šauliene pavadinome pamoką, kurioje visą dėmesį skyrėme pojūčiams. Po minčių lietaus kaip pažįstame pasaulį, po kvietimo pasižvalgyti ir įvardinti kas klasėje pasikeitė nuo praėjusio karto, vaikai užsirišo akis ir leido sau pažinti kasdienius daiktus tik juos liečiant (plunksna, medžio lapas, virvės juostelė, suglamžytas popieriaus lapas). Kiek džiaugsmo atpažinus daiktus jų nematant! Dar daugiau smagių akimirkų patirta bandant atpažinti įvairius garsus vėl nematant pasaulio. Verčiami knygos lapai, pieštuko garsas juo rašant, glamžomas popieriaus lapas, pieštukų skambesys juos liečiant, ukulelė muzikos garsai – visa tai kūrė smagias atradimo akimirkas. Kiek daug tikslių garsų apibūdinimų išsakė trečiokai!!! Šilti pokalbiai skubino pamokos minutes, o šalikėliais užrištos mažųjų akys leido nesiblaškant išklausyti A. Bocelli dainos „Fall on me“. Kai buvo išpasakoti patirti įspūdžiai, juos ant popieriaus dažais išlieti nebuvo sunku. Tapyti pirštais, maišyti spalvas ir jas varvinti – ši veikla įgavo kitokias prasmes. Po pamokos vaikai išsakė juos lydėjusius jausmus, patirtus atradimus. Sau linkėjo sėkmės, laimės, įkvėpimo, kūrybiškumo, linksmų pamokų, geros dienos, daug miego, daug naujų atradimų, pamatyti kada nors A. Bocelli. „Linkiu sau gerbti tokius žmones, kaip Andrea Bocelli“ – rašė trečiokai. Tegul pildosi!
Dalinamės sukurtomis akimirkomis.
Dailės mokytoja Aurelija Žvinklytė-Rimšienė
