Patvirtinta 2021- 03-28 d.
direktoriaus įsakymu Nr. V1-41.
Efektyvaus mokymo(si) Klaipėdos Vydūno gimnazijoje samprata.
- Efektyvaus mokymo bruožai
1.1. Tikslingas
1.1.1. Ugdyti mokinių humanistinę kultūrą, apimančią bendruomeniškumą, atvirumą pokyčiams ir naujovėms, pilietiškumą ir tradicijų puoselėjimą, kūrybiškumą, empatiją, pagarbą bei toleranciją, puoselėti kompetencijas per visapusišką pažintinę veiklą, įtraukiančią emocijas ir bendradarbiavimą. Įgyvendinti Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementus.
1.1.2. Ugdyti mokinių gebėjimus ir įgūdžius, sudarančius bendrąsias kompetencijas. Ugdymas grindžiamas suteiktomis žiniomis ir mokėjimu jas pritaikyti.
1.1.3. Per mokinių meninių kompetencijų ir saviraiškos skatinimą ugdyti jų humanistines vertybes, kaip kūrybiškumą, empatiją, kritinį mąstymą.
1.1.4. Tinkamas iššūkių ir galimybių juos įveikti santykis. Nustatomi pasiekiami ir įdomūs mokymosi tikslai, numatomi pasiekiami ilgalaikiai rezultatai. Taikomas laiko ir veiklos planavimas. Tikslingas ugdymo būdų ir metodų parinkimas, grįstas mokinių pažinimu.
1.1.5. Mokytojas stebi ir padeda planuoti mokinio pažangą, kelti individualius tikslus.
1.2. Įvairus įvairiems
1.2.1. Siekiama ugdymo proceso aktualumo, žinias siejant su šiuolaikinio pasaulio ir mokinių gyvenimo realijomis.
1.2.2. Ugdymo procesas kontekstualus, orientuotas į mokinių individualų ir socialinį kontekstą. Mokytojas ugdomus mokinius stengiasi pažinti, atliepti jų poreikius, diferencijuojant, individualizuojant mokomąją medžiagą ir suteikiant kiekvienam mokiniui galimybę pajusti mokymosi sėkmę ir augti kaip asmenybei.
1.2.3. Skatinamas sąmoningas ir savivaldus (pagrįstas asmeniniais poreikiais ir klausimais, mokymosi uždavinių, tempo, būdų, šaltinių ir partnerių pasirinkimu, savistaba ir įsivertinimu) mokymasis. Nebijoma klysti ir ieškoti tiesos kartu su mokiniais. Taikomi aktyvumą ir tobulėjimą skatinantys ugdymo metodai. Pamokose siekiama mokinių įveiklinimo, mokinių veikla pamokoje aktyvesnė, nei mokytojo. Ugdoma mokinių atsakomybė už mokymosi rezultatus.
1.2.4. Ugdymas skatina konstruktyviai spręsti problemas. Mokymas mokytis savarankiškai – rasti, atsirinkti mokomąją medžiagą, įprasminti žinojimą. Siekiama lankstumo kintant aplinkai bei gebėjimo susidoroti su iššūkiais, skatinti savarankiškai kelti klausimus ir mąstyti.
1.3. Lankstus
1.3.1. Ugdymas lankstus ir įvairus. Siekiama ugdymo metodų įvairovės. Kuriamas įtraukiantis, aiškus, suprantamas motyvuojantis pamokos turinys. Mokymas paremtas tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti savo klaidas, jas taisyti ir iš jų mokytis.
1.3.2. Ugdymo procese naudojami aiškūs ir nuoseklūs vertinimo kriterijai, skatinantys asmenybės augimą. Naudojamas lankstus ir įvairiapusis vertinimas / įsivertinimas.
1.3.3. Mokytojas teikia pedagoginę pagalbą, vykdydamas ilgalaikį mokinio pažangos stebėjimą, diferencijuodamas ugdymo procesą.
1.3.4. Mokiniai skatinami pažinti save, ugdomi būsimai karjerai.
1.4. Partneriškas
1.4.1. Mokytojai bendradarbiauja ugdymo procese, numatydami ugdymo tikslus, vertinimo principus ir kriterijus, vykdydami tarpdalykinę integraciją, projektines veiklas. Bendradarbiavimas pagrįstas įvairių šiuolaikinių reiškinių siejimu ir analize, siekiant visybiško pasaulio vaizdo. Skatinamas meninio veikimo principų panaudojimas kitų dalykų mokyme, tarpdalykiniuose projektuose ir integracinėse veiklose.
1.4.2. Skatinamas mokinių bendradarbiavimas atliekant ugdomąsias užduotis, dalyvaujant projektuose.
1.5. Nuostatų pozityvumas
1.5.1. Puoselėjami geri mokytojo santykiai ir psichologinis ryšys su mokiniais. Gera vaiko emocinė būsena – būtina sąlyga geram mokymuisi. Sukuriama saugi mokymosi aplinka, ugdomas emocinis intelektas.
1.5.2. Mokymosi aplinkos palankios mokinių pažangos ir pasiekimų gerinimui. Sukuriama dinamiška, atvira, įvairiapusė ir funkcionali ugdymo aplinka, stimuliuojanti ir skatinanti mąstymą ir kūrybiškumą.
1.6. Profesionalumas, asmeninis tobulėjimas
1.6.1. Ugdymo procesą kuria novatoriškas, kūrybiškas, pozityvus, mylintis savo darbą ir vaikus, siekiantis tobulėti mokytojas. Mokytojas rūpinasi nuolatiniu asmeniniu tobulėjimu plečiant ne tik profesinį, bet ir bendrą kultūrinį akiratį. Ugdymą grindžia naujausiomis dalyko ir mokymo(si) žiniomis.
- Efektyvaus mokymosi bruožai
2.1. Dialogiškas ir tyrinėjantis. Jį apibūdina šie bruožai: įdomus ir auginantis (stebinantis, provokuojantis, kuriantis iššūkius, pakankamai platus, gilus ir optimaliai sudėtingas).
2.1.1. Mokymasis yra bendradarbiaujantis partneriškas, dialogiškas, tyrinėjantis. Mokiniai geba dirbti komandoje, sieti sukauptas žinias ir gebėjimus dalyvaudami integracinėje veikloje .
2.1.2. Bendradarbiaudami, siekdami bendrų mokymosi tikslų mokiniai augina save, siekia asmenybės brandos.
2.1.3. Bendradarbiavimas ir efektyvus darbas grupėse paremtas aukšta humanistine kultūra, grindžiamas bendražmogiškomis vertybėmis.
2.2. Atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti savo klaidas, jas taisyti).
2.2.1. Mokiniai geba atlikti kūrybines užduotis, skatinančias kritinį mąstymą bei keliančias mokymosi motyvaciją, ugdosi mokėjimo mokytis kompetenciją.
2.2.2. Mokiniai atviri naujoms patirtims, įžvelgia saitus tarp turimų ir naujų žinių, nebijantys klysti ir iš klaidų mokytis.
2.2.3. Mokinių saviraiškus dalyvavimas įvairiose veiklose prisideda prie asmenybės ūgties ir brandos.
2.2.4. Mokiniai dalyvauja įvairiose veiklose atstovaujančiuose juos ir mokyklą (renginiai, projektai, konferencijos, olimpiados, neformalus švietimas).
2.2.5. Personalizuotas mokymasis, susiliejantis su aktyviu dalyvavimu turtingame mokyklos gyvenime, yra būtinas asmenybės ūgties kontekstas.
2.2.6. Mokymasis yra nuoseklus ir sistemingas, paremtas kritiniu ir kūrybiniu mąstymu, orientuotas į aukštesniojo mąstymo gebėjimus.
2.2.7. Ženklią mokymosi dalį sudaro patirtinis mokymasis, susietas su gyvenimu ir praktine veikla ir įvairių kompetencijų ugdymusi.
2.2.8. Mokiniai yra dėmesingi, sąmoningai suvokia tekstą: geba įsigilinti į tekstą, užduotį, ją suprasti, rasti reikšminius akcentus.
2.2.9. Mokiniai yra iniciatyvūs ir savarankiški kaip asmenybės, geba idėjas realizuoti kūrybiškai, planuojant veiklą, tampant atviru naujovėms ir iššūkiams.
2.2.10. Ugdymosi aplinkos įvairovė ir jos kūrimas. Mokiniai prisideda prie mokyklos aplinkos kūrimo savo idėjomis ir darbais, dalyvauja kuriant aplinką, kurioje jiems gera, įdomu ir smagu būti.
2.3. Personalizuotas (suasmenintas) ir savivaldis (pagrįstas asmeniniais poreikiais ir klausimais, mokymosi uždavinių, tempo, būdų, šaltinių ir partnerių pasirinkimu, savistaba ir įsivertinimu).
2.3.1. Mokiniai savanoriškai įsitraukia į akademinę, meninę ir kultūrinę veiklą ir geba dirbti planingai bei organizuotai.
2.3.2. Mokiniai , mokytojų padedami, geba nuolatos išsikelti individualius mokymosi tikslus, numato jų siekimo būdus, stebi savo individualią pažangą ir gautą informaciją pritaiko savo mokymosi kokybės gerinimui.
2.3.3. Mokiniai aptaria ir supranta pasiekimų vertinimo būdus ir metodus, geba įsivertinti savo veiklą.
2.3.4. Mokymasis yra savivaldus grindžiamas individualiais poreikiais ir pasirinkimais, pagrįstas asmenine mokinio patirtimi.
2.3.5. Mokymasis yra sąžiningas, atsakingas ir refleksyvus, grindžiamus humanistinėmis vertybėmis.
2.3.6. Paremtas gebėjimu susirasti informaciją, naudotis įvairiais šaltiniais. Taikantis įvairias mokymosi strategijas. Gebantis integruoti ir susieti įvairių sričių žinias.
2.3.7. Mokymosi sąmoningumas ugdomas akcentuojant individualius mokinio gebėjimus.
2.3.8. Laiko planavimas tikslo ir siekių turėjimas bei motyvacija. – vieni svarbiausių gero mokymosi bruožų.
2.4. Interaktyvus (pagrįstas sąveikomis ir partnerystėmis, dialogiškas, bendruomeninis, tinklinis, peržengiantis mokyklos sienas (globalus).
2.4.1. Mokymasis susietas su šeimos gyvenimu, palaikymu, pagalba. Bendradarbiaujama su šeima, keliant mokymosi tikslus, gerinant mokymosi motyvaciją. Tėvai Įtraukiami į renginius, paskaitas.
2.4.2. Mokymosi procese vyksta glaudus, pasitikėjimu grįstas, pozityvus bendravimas ir bendradarbiavimas su mokytoju;
2.4.3. Mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai grindžiami geranoriškumo, pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo, lygiateisiškumo principais. Ugdymo procesas kuria teigiamas, pozityvias emocijas, paremtas susikalbėjimu ir abipuse pagarba tarp mokytojo ir mokinių.
2.4.4. Mokiniai nebijo prašyti pagalbos.
2.4.5. Mokymasis yra susietas ne tik su pamokomis, bet ir mokyklos gyvenimu.
2.4.6. Laikomasi bendruomenės susitarimų taisyklių.
2.5. Kontekstualus, aktualus (ugdantis įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, rengiantis spręsti realias pasaulio problemas, naudotis šaltinių ir informacinių technologijų įvairove).
2.5.1. Mokymasis atliepia laikmečio kontekstą, iššūkius ir aplinkybes.
2.5.2. Mokiniai turi galimybę pasirinkti įvairaus sunkumo užduotis.
2.5.3. Mokantis puoselėjamos humanistines vertybes ir kultūra.
